sulpstymas

sùlpstymas sm. (1), sùlpstymos ind. 1. refl. → sulpstyti 2 (refl.): Nė kokio sulpstymos nebreiktų, kad būtumi munęs klausęs: būtumi pridėjęs pri to piršto duonos su sukrumi ir būtų tujau gylą sustabdę Grg. 2. → sulpstyti 3: Pasitrynęs rinkoje, pasiklausęs amžinų sulpstymų apie krintančias ūkio gaminių kainas, Juras jau norėjo deržti namo P.Cvir.